Vilkai

Vilkai  – bendruomeniniai gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis. Vieną  šeimyninę  gaują  dažniausiai sudaro vilkų pora, jų jaunikliai ir vilkai iš ankstesniųjų  vadų . Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė. Pastarosios vieta tik šiek tiek žemesnė nei vado. Tik jie gali susilaukti jauniklių. Medžiodami ir augindami jauniklius suaugę vilkai vienas kitam padeda. Žemesnieji gaujos nariai paklūsta dominuojantiems vilkui ir vilkei, demonstruodami savo pavaldumą guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės. Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Per daug pretenduojantis vilkas gali būti vado išvytas iš gaujos. Susirėmimų pasitaiko dažnai, bet per juos vilkas retai žūva, bet kartais sunkiai sužeidžiamas. Maistu negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti nariai.   

        Egzistuojantys Stepių vilkas   – nedidelis, gyvena Centrinės  Azijos  dykumose ir stepėse. Turi nelygų, šiurkštų, pilką kailį. Tundrinis (baltasis) vilkas  – gyvena tundroje nuo  Estijos  iki  Kamčiatkos . Tai didelis vilkas ilgu, šviesiu kailiu. Panašus į amerikietiškus vilkus. Arabijos vilkas  – nedidelis, trumpu plonu kailiu. Gyvena tik Pietų  Arabijoje . Tibeto vilkas    – vidutinio dydžio vilkas ilgu kailiu. Gyvena centrinėj  Kinijoje ,  Mongolijoje ,  Tibete ,  Rusijos  pietvakariuose. Paprastasis (Eurazijos) vilkas    – žinomiausias. Vidutinio dydžio, kailis šiurkštus, tamsus. Šis porūšis gyvena ir  Lietuvoje . Indijos vilkas    – paplitęs nuo  Irano  iki  Indijos . Jo genų galbūt turi tokios šunų veislės kaip  basendžis ,  saliukis ,  pekinas ,  dingas . Arktinis (Melvilio salų) vilkas   ...